Tautos balsas
Lyderiai
Apie projektą
Kaip balsuoti?
Balsavimas
Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų apklausa
Norėdami balsuoti siųskite žinutę trumpuoju numeriu 1670, įrašydami tekstą: dka ir nurodydami kandidato sąrašo numerį (Pvz.: dka15). Žinutės kaina – 0,90 Eur.
Balsavimo rezultatai polapyje atsinaujina kas 5 min.
Siųskite SMS numeriu 1670 su tekstu - dka4
Siųskite SMS numeriu 1670 su tekstu - dka7
Siųskite SMS numeriu 1670 su tekstu - dka5
Tautos balsas – tai Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų apklausa, kurios tikslas – sužinoti išankstinę gyventojų nuomonę. Artėjant svarbiausiam šalies sprendimui, visi kartu sužinokime, kuriuos kandidatus labiausiai palaiko rinkėjai. Balsavimas vyksta tik SMS žinute, visi balsai skiriami tik apklausos rezultatų sudarymui.
Siųskite žinutę trumpuoju numeriu 1670, įrašydami tekstą: dka ir nurodydami kandidato sąrašo numerį (Pvz.: dka15)
Balsuokite už Jūsų nuomone verčiausią kandidatą tapti Lietuvos Respublikos Prezidentu. Žinutės kaina – 0,90 Eur. Žinučių skaičius iš vieno numerio neribojamas. Balsuoti gali bet kokio amžiaus Lietuvos piliečiai.
Informuojame, kad šis balsavimas yra tik apklausos dalyvių nuomonė ir tai nėra oficialūs LR Prezidento rinkimų balsai. Balsavimą audituoja speciali komisija. Balsavimai polapyje atsinaujina kas 5 min.
Balsavimą rasite:
Norėdami balsuoti siųskite žinutę trumpuoju numeriu 1670, įrašydami tekstą: dka ir nurodydami kandidato sąrašo numerį (Pvz.: dka15). Žinutės kaina – 0,90 Eur.
Palaikykite kandidatą siųsdami SMS numeriu 1670 su tekstu - dka4
Palaikykite kandidatą siųsdami SMS numeriu 1670 su tekstu - dka7
Palaikykite kandidatą siųsdami SMS numeriu 1670 su tekstu - dka5
Palaikykite kandidatą siųsdami SMS numeriu 1670 su tekstu - dka8
Palaikykite kandidatą siųsdami SMS numeriu 1670 su tekstu - dka3
Palaikykite kandidatą siųsdami SMS numeriu 1670 su tekstu - dka6
Palaikykite kandidatą siųsdami SMS numeriu 1670 su tekstu - dka2
Palaikykite kandidatą siųsdami SMS numeriu 1670 su tekstu - dka1
Ingrida Šimonytė – politikė, parlamentarė, 2009-2012 metais ėjo finansų ministrės pareigas, nuo 2020-ųjų – ministrė pirmininkė.
Būti finansų ministre politikei teko siaučiant finansų krizei, tuometė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė smarkiai kritikuota už naktinę mokesčių reformą.
Po darbo Vyriausybėje I. Šimonytė kurį laiką dirbo Lietuvos banko valdybos nare, dėstytojavo Vilniaus universitete, buvo šio universiteto tarybos pirmininkė.
2016-aisiais ji grįžo į politiką, tapo Seimo nare.
2020 metų žiemą I. Šimonytė tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nare.
2019 metais I. Šimonytė dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose, tačiau antrame ture, su 33 procentais rinkimuose dalyvavusių piliečių balsų, pralaimėjo prieš Gitaną Nausėdą.
2024 metų pradžioje I. Šimonytė paskelbė vėl kandidatuosianti prezidento rinkimuose.
Norite papildyti kandidato informaciją? Susisiekite info@tautosbalsas.lt
Ignas Vėgėlė – teisininkas, advokatas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, gimęs 1975 metais.
Daktaro disertaciją apgynė 2002 m. Lietuvos teisės akademijos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedroje, o 2006 m. suteiktas docento pedagoginis vardas. Yra paskelbęs mokslinių straipsnių, monografijų, parašęs vadovėlių ir kitų metodinių priemonių.
2014 m. išrinktas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininku, o 2018 metais perrinktas antrai kadencijai.
Kilus koronaviruso pandemijai dalis piliečių piktinosi valdžios įvestais ribojimais. Šį pasipiktinimą atliepė plačiai nuskambėjusi 2021 metų vasarą pasakyta I. Vėgėlės kalba, kurioje jis vakcinacijos sistemą pavadino prievarta.
Po šios kalbos išaugo teisininko populiarumas, o 2023 metų lapkritį I. Vėgėlė oficialiai paskelbė, kad ketina siekti prezidento posto.
2024 metų kovą I. Vėgėlės komandą paliko atstovas spaudai Vidas Rachlevičius.
Norite papildyti kandidato informaciją? Susisiekite info@tautosbalsas.lt
Gitanas Nausėda (g. 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje) – Lietuvos finansininkas, dėstytojas, politikas.
2019 m. gegužės 26 dieną įveikęs Ingridą Šimonytę G. Nausėda laimėjo prezidento rinkimus.
G. Nausėda yra dirbęs Lietuvos banke, yra buvęs šio banko valdybos narys, rašė komentarus į „Lietuvos rytą“. 2008 - 2018 metais SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro patarėjas, vyriausiasis ekonomistas. Nuo 2009 metų buvo Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos asocijuotas profesorius.
2023 metų pradžioje buvo išleista žurnalistų D. Pancerovo ir B. Davidonytės knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
2023 metų balandį paaiškėjo, kad prezidentas nutylėjo apie tai, kad 1988 m. įstojo į Komunistų partiją. Aiškindamas tai prezidentas teigė, kad kandidato anketoje to nurodyti nebuvo privaloma ir aiškino, kad partijos veikloje nedalyvavo.
2023 metų pabaigoje G. Nausėda paskelbė, kad sieks antros kadencijos.
Norite papildyti kandidato informaciją? Susisiekite info@tautosbalsas.lt
Remigijus Žemaitaitis – politikas, buvęs europarlamentarų R. Pakso ir J. Imbraso patarėjas.
R. Žemaitaitis nuo 2008 metų dirba Seimo nariu, 2012–2016 metų kadenciją ėjo Ekonomikos komiteto pirmininko pareigas.
2020 metais vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas į Seimą 4-ajai kadencijai.
2023 metų pavasarį kilo triukšmas dėl antisemitinių politiko pasisakymų, po to jo narystę suspendavo partija Laisvė ir teisingumas.
2023 metų gruodį Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Seimo nutarimą dėl apkaltos R. Žemaitaičiui. Specialioji parlamentinė tyrimo komisija yra nusprendusi, kad jis galėjo sulaužyti priesaiką ir šiurkščiai pažeisti Konstituciją.
2024 vasarį Seimas panaikino R. Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. To Seimo prašė generalinė prokurorė, teigusi, kad Seimo narys galėjo padaryti Baudžiamajame Kodekse numatytą nusikaltimą dėl tyčiojimosi ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės asmenis.
2023 metų antroje pusėje R. Žemaitaitis paskelbė kuriantis naują partiją Nemuno aušra. 2024 metų sausį Teisingumo ministerija leido registruoti politinę jėgą.
2024 metų sausį R. Žemaitaitis iškėlė savo kandidatūrą prezidento rinkimuose.
R. Žemaitaitis yra buvęs partijos Laisvė ir teisingumas pirmininku. Teisininko išsilavinimą turintis R. Žemaitaitis praeityje yra dirbęs teisėjo padėjėju, yra buvęs Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėju.
Norite papildyti kandidato informaciją? Susisiekite info@tautosbalsas.lt
Dainius Žalimas – teisininkas ir politikas, Mykolo Romerio universiteto docentas, VU mokslininkas ir dėstytojas, Teisės fakulteto (VU TF) Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto vadovas.
2001–2003 metais buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. 2009 metais su konservatoriais kandidatavo rinkimuose į Europos Parlamentą.
1998 - 2011 metais D. Žalimas buvo krašto apsaugos ministro patarėjas.
2011 metais buvo paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, 2014-aisiais tapo šio teismo pirmininku ir šias pareigas ėjo iki kadencijos pabaigos 2021 metų vasarą.
2023 m. lapkritį paskelbė kandidatuojantis į prezidento postą kartu su Laisvės partija.
2024 m. sausį D. Žalimas buvo patvirtintas Laisvės partijos rinkimų sąrašo lyderiu Europos Parlamento rinkimuose.
Norite papildyti kandidato informaciją? Susisiekite info@tautosbalsas.lt
Eduardas Vaitkus – gydytojas hematologas, politikas, baigė Kauno Medicinos Instituto Gydomąjį fakultetą, turi habilituoto daktaro laipsnį.
2005–2006 metais E. Vaitkus buvo sveikatos apsaugos ministro patarėjas. Kilus pandemijai kritikavo valdžios veiksmus siekiant suvaldyti viruso plitimą.
2024 metų rudenį E. Vaitkus paskelbė sieksiantis prezidento posto.
Norite papildyti kandidato informaciją? Susisiekite info@tautosbalsas.lt
Giedrimas Jeglinskas – politikas, 2017–2019 metais ėjęs krašto apsaugos viceministro pareigas. 2019–2022 m. dirbo NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pavaduotoju organizaciniam valdymui, buvo atsakingas už NATO institucinį pokyčių valdymą, žmogiškųjų išteklių politiką, biudžeto planavimą, informacines technologijas, ryšius su kitomis NATO struktūros organizacijomis.
2003–2008 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje – Geležinio Vilko brigados Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione ir karinėje žvalgyboje Antrajame operatyvinių tarnybų departamente.
Nuo 2022 metų yra JAV geopolitikos analitinio centro „Atlantic Council“ ekspertas.
2023 metų lapkritį Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ paskelbė kelsianti G. Jeglinską į prezidento postą.
2024 metų sausį paaiškėjo, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) aiškinasi, ar G. Jeglinskas gali kandidatuoti, nes Lietuvos teisė tai daryti leidžia tik tiems piliečiams, kurie ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyveno Lietuvoje.
Norite papildyti kandidato informaciją? Susisiekite info@tautosbalsas.lt
Andrius Mazuronis – politikas, Seimo narys.
Pirmą kartą į Seimą išrinktas 2008 metais, 2020 metais 4-ajai savo kadencijai į LR Seimą išrinktas pagal sąrašą.
2006–2015 metais A. Mazuronis buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, 2015–2019 metais priklausė Liberalų sąjūdžiui, o nuo 2019-ųjų birželio – Darbo partijai.
2022 metų rudenį A. Mazuronis tapo Darbo partijos pirmininku.
2024 metų sausį paskelbta, kad Darbo partija A. Mazuronį kelia kandidatu prezidento rinkimuose.
Norite papildyti kandidato informaciją? Susisiekite info@tautosbalsas.lt
